Augimas įtampos fone

Plūduriuojantys naktiniai klubai prie Savos upės jau ištuštėję. Rytinė saulė švelniai apšviečia miestą, kuriame istoriniai ir modernūs pastatai tarsi kovoja vienas su kitu. Įdomus senamiestis su jaunimo stiliaus ir industrinės plėtros laikotarpio (Gründerzeit) architektūros pastatais – kai kurie puošniai restauruoti, kiti, už prestižinės Knez Mihailova gatvės ribų, laukia atnaujinimo. Kalemegdano parkas, prie istorinės Belgrado tvirtovės, nuo Savos žiočių kylantis kalvotu reljefu, tarsi apsupa senamiestį. Šv. Savo soboras, viena didžiausių pasaulio stačiatikių bažnyčių, savo didingu kupolu dominuoja miesto siluete. Spalvingas gatvės menas šviečia ant brutalistinių betono silosų. Čia buvusiame uosto grūdų sandėlyje įsikūręs urbanistinis kūrybinis kultūros centras „Silosi“. Stiklinės socialistinės Jugoslavijos epochos pastatų fasadų konstrukcijos palaipsniui praranda ryškumą. Visai kitokia scena atsiveria Belgrade prie vandens (Beograd na Vodi / Belgrade Waterfront) – futuristinis, įspūdingas, dirbtinis rajonas. Milijardų vertės prestižinis projektas, kuriam vadovauja Serbijos vyriausybė ir investuotojas iš Jungtinių Arabų Emyratų, buvo vykdomas apeinant galiojančias statybos taisykles. Statybos planuojamos nuo 2015 iki 2045 metų. Viešbutis „Kula Beograd“, užbaigtas 2024 m., jo aukštis siekia 168 metrų, turi 42 aukštus, 190 kambarių ir 220 prabangių apartamentų. Jis turėtų tapti naujojo Belgrado simboliu. „Waterfront“ planuojamas kaip didžiausias prekybos centras Balkanuose. Tačiau jis taip pat simbolizuoja ir Serbijos vidinę įtampą: vieni tikisi patrauklaus miesto veido ir ekonominės plėtros, kiti kritikuoja šio projekto kosminio dydžio korupciją.

Septintame viešbučio aukšte, ties Belgrado senamiesčio riba, Grujo Ristić (58) žvelgia į apie kilometrą nutolusį Belgrade Waterfront rajoną. Jam ir jo klientams čia verslo nepadaryti, nes pastato langai – iš aliuminio. Ristić yra GEALAN RS d.o.o. vadovas, ir tiesiogiai megaprojekte nedalyvauja, tačiau patiria jo poveikį Serbijos statybų rinkai: „Butai Belgrade Waterfront rajone kainuoja po 7000 eurų už kvadratinį metrą. Kainos kyla vis aukštyn, kartu didėja žemės sklypų ir nekilnojamojo turto kainos visame Belgrade ir visoje šalyje.“

Grujo Ristić gimė 1967 m. Brezoje, nedideliame miestelyje Bosnijoje, maždaug 25 km į šiaurės vakarus nuo Sarajevo. Baigęs mokyklą, jis įgijo elektrotechniko specialybę. Pradžioje dirbo karinės pramonės įmonėse, vėliau – anglių kasykloje savo gimtajame mieste. Išvykti iš Brezos neketino, tačiau sulaukęs 25 metų jis pateko į Bosnijos karo sūkurį. „Per akimirką mano ir mano šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis“, – prisimena Ristić. Po ketverių metų karo jis persikėlė į Serbiją. „Naujoje aplinkoje reikėjo ne tik ieškotis darbo, bet ir visko išmokti iš naujo. Tai buvo sudėtingas etapas mano gyvenime.“ Nuo 1996 iki 2009 m. Ristić dirbo pardavimų ir gamybos vadovu įmonėje, gaminančioje plastikinius ir aliuminio langus. 2009 m. jis prisijungė prie GEALAN, kur Kroatijos dukterinėje įmonėje aptarnavo ir konsultavo klientus Serbijoje. „Bendradarbiavome su prekybininku Belgrade, kuris rūpinosi ir logistika, tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad toks modelis nėra pats efektyviausias.“ 2022 m. GEALAN įsigijo partnerio įmonę ir pertvarkė ją į GEALAN Republika Srbija d.o.o., o Ristić tapo direktoriumi. „Tapome nepriklausomi, galėjome patys organizuoti procesus ir įgyvendinti savo idėjas. Įkūrėme gerai sutvarkytą sandėlį, padidinome sandėliavimo plotą 1200 kv. m., o netrukus planuojame pridėti dar 1500 kv. m.“

Nuo apleistos dykvietės iki didžiausios Belgrado erdvės sieninei tapybai: Grujo Ristić stovi priešais 28 metrų aukščio „Silosi" kultūros centro silosus, įsikūrusius Dunojaus pakrantėje. Už milžiniškų muralų ir po jais, silosuose bei jų aplinkoje, vyksta parodos, koncertai, festivaliai, mugės, vakarėliai, sporto ir aplinkosaugos renginiai. „Silosi" save apibrėžia kaip šiuolaikinio Belgrado simbolį.

GEALAN Serbijoje parduoda tris sistemas: S 8000, S 9000 ir GEALAN-LINEAR®, kurios pardavimų rezultatai nuo pasirodymo rinkoje 2021 m. ypač sparčiai auga. Kainos jautrioje langų ir durų rinkoje GEALAN sėkmingai remiasi inovacijomis ir kokybe. „Serbijoje perkamoji galia palyginti nedidelė, o kas trečias langas į šalį atkeliauja nebrangiai iš Turkijos. Žmonės, galima sakyti, įprato prie pigių gaminių. Mes išsiskiriame – pavyzdžiui, slankiojančiąja sistema GEALAN-SMOOVIO® arba pakeliamomis-stumdomomis durimis.“ Be to, GEALAN RS įsitvirtino kaip spalvotų profilių tiekėjas. Iki 2022 m. net 95 procentai Serbijai tiekiamų GEALAN profilių buvo balti. Dabar dekoratyvine plėvele dengti arba GEALAN-acrylcolor® profiliai sudaro jau 30 procentų. Populiariausios spalvos – antracito pilka, riešutmedžio ir „Golden Oak“. Grujo Ristić pabrėžia, kad svarbu ne tik siūlyti aukščiausios kokybės gaminius, bet ir užtikrinti greitą jų pristatymą. Todėl visų trijų sistemų profiliai, įvairių spalvų, nuolat laikomi sandėlyje. „Aukštesnės klasės produktai yra tikras konkurencinis pranašumas. Šiuo atžvilgiu esame geriausias PVC profilių tiekėjas Serbijoje.“

Inovacijos, didelė spalvų įvairovė ir gausus sandėlio asortimentas daro milžinišką įtaką augimui, sako Ristić. Nuo RS dukterinės įmonės įkūrimo GEALAN savo apyvartą Serbijoje padidino 50 procentų. „Tuo dar nesame patenkinti. Aš matau didžiulį potencialą. Esame treti savo rinkoje ir norime pasivyti du konkurentus, kurie kol kas mus lenkia. Siekdami tvaraus augimo, per ateinančius penkerius metus norime padvigubinti savo apyvartą. 2025 m. pritraukėme 23 naujus klientus.“ Šiandien įmonėje darbuojasi 11 darbuotojų – du pardavimų vadybininkai, vienas techninio klientų aptarnavimo specialistas, du pardavimų administracijos, keturi sandėlio darbuotojai, finansų direktorius ir generalinis direktorius. Aptarnaujame 130 GEALAN klientų Serbijoje.

2022 m. GEALAN Serbijoje pasirinko naują kryptį ir žengė sėkmės keliu. Tokios pat aiškios krypties Grujo Ristić pasigenda kalbėdamas apie šalies ateitį. „Nėra aišku, kokia politine linkme Serbija judės. Ar realistiška narystė ES? Ar jos apskritai siekia vyriausybė? Neabejotinai Serbija galėtų iš narystės ES daug pasinaudoti, tačiau tuo pačiu turėtų laikytis ir Sąjungos taisyklių.“ ES jau remia pastatų energinį atnaujinimą. „Mokėjimai iš Briuselio buvo skirti, tačiau Serbijoje pinigai langams ir durims kol kas nepasiekia tų, kuriems jie iš tikrųjų turėtų būti skirti.“

Žodžiai „geležinkelio stoties stogelis“ Serbijoje minimi kone kiekvienoje naujienoje – jie pasigirsta ir pokalbyje su Grujo Ristić. Ši sąvoka tapo tragiškai žinoma po įvykio 2024-ųjų lapkričio 1-ąją, kai griuvus Novi Sado, antrojo pagal dydį šalies miesto, stoties stogeliui žuvo šešiolika žmonių. Tragedija sukėlė liūdesį, pyktį ir visoje šalyje kilusius protestus prieš valdžią ir korupciją. Kaip ir prieštaringai vertinamas „Belgrade Waterfront“ projektas, taip ir šie protestai Serbijoje aiškiai padalijo visuomenę. „Stengiamės politinių temų su klientais vengti“, – pasakoja Grujo Ristić. – „Vieni jų palaiko vyriausybę, kiti ją kritikuoja. O mes, būdami Vokietijos įmonių grupės dalis, laikomės politinio neutralumo.“

Belgrado kontrastas: žvelgiant nuo senamiesčio link „Belgrade Waterfront“ akivaizdžiai matomas skirtumas tarp istorinių pastatų ir šiuolaikinių dangoraižių, kurie senuosius tarsi užgožia. Planuojama, kad prestižinis rajonas „Waterfront“ bus pilnai išvystytas iki 2045 metų.