PARKO PAKRANTĖ: idilė miesto centre

Pėsčiųjų ir dviračių takas su gausybe priėjimų prie vandens. Poilsiui skirtos terasos, tilteliai, žaidimų aikštelės, šachmatų stalai, lauko treniruoklių stotelės. Ir ančių, gulbių bei bebrų kaimynystė. Naujajame Klaipėdos kvartale prie Malūno tvenkinio gyvenimas neabejotinai bus spalvingas, o svarbiausia – gamtoje.

Sklypas integruotas į naują Malūno parko sutvarkymo projektą, kvartalo takai sujungti su parko infrastruktūra ir Malūno tvenkinio pakrante. Kvartale gausu želdinių: šiaurinėje ir pietinėje dalyje jį supa lapuočių medžių eilės, palei vandens liniją atsitiktine tvarka išsidėstę pavieniai medžiai, viduryje – liepų eilė. Kvartale gausu augalijos, būdingos pajūrio kraštui ir šiai teritorijai. Išlaikyti senieji medžiai sklype žadina tęstinumo jausmą“, – išskirtines „Parko pakrantės“ ypatybes vardija Vita Žutautaitė, UAB „Eriadas“ direktorė.

Pasak V. Žutautaitės, „Eriadas“ jau du dešimtmečius sėkmingai plėtoja įvairių erdvių projektus ir planus paverčia kokybiškais rezultatais. Nuo pat įkūrimo 2003 m. įmonė ištikima savo misijai – įgyvendinti modernius ir kokybiškus nekilnojamojo turto projektus, kurie suteiktų žmonėms galimybę klestėti.

Gyventojų gerove pasirūpinta ir „Parko pakrantėje“. Iš raudonų klinkerio plytų pastatyti namai yra A+ energinio naudingumo klasės. Devyniasdešimt 28,59–86,40 kv. m butų suplanuoti taip, kad pro kiekvieno buto vitrininius langus būtų matomi parkas ir / arba tvenkinys. Kiekviename bute įrengta rekuperacinė ir oro kondicionavimo sistema, išvedžiotas grindinis šildymas. Kiekviename name yra liftai, bendra dviračių saugykla, garažas.

Erdvės tarp namų skirtos gyventojų rekreacijai. Jose įrengti suoliukai, vaikų žaidimo aikštelės, gėlynai ir kiti želdiniai. Siekta išvengti izoliuotos kaimynystės, todėl kvartalo ribas ženklina ne tvora, o šlaitelis ir reti krūmai.

Antžeminė automobilių aikštelė įrengta mažiausiai patrauklioje sklypo dalyje, atokiau nuo gatvės. Nuo rekreacinės sklypo zonos ją skiria kalvelės ir želdiniai. Kvartalo puošmena taps teritorijoje esantis kultūros paveldo objektas – Joniškės dvaro sodybos ūkinis pastatas, įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Klaipėdos malūno ir kitų pastatų komplekso dalis. Jis jau pradedamas rekonstruoti į gyvenamosios paskirties pastatą pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento reikalavimus.

Langai, sukurti gėrėtis gamta

Kokybiški plastikiniai langai MEGRAME® S 9000, sumontuoti pakrantės namuose, padeda sustiprinti natūralų gyventojų ryšį su gamta ir išlaikyti jį bet kuriuo metų laiku.

Visas naujuosiuose daugiabučiuose namuose sumontuotų langų plotas – beveik 2000 kv. m. Naujausios kartos A+ energinio naudingumo klasės langai MEGRAME® S 9000 atitinka aukščiausius plastikiniams langams keliamus reikalavimus. Jiems panaudotos trigubo sandarinimo profilių sistemos S 9000, kurias pagamino GEALAN – puikiai žinoma aukštos kokybės langų profilių gamintoja Lietuvoje.

Trys sistemos GEALAN S 9000 sandarinimo tarpinės garantuoja puikų langų sandarumą. Išskirtinė šios profilių sistemos ypatybė – net 26 mm stiklo paketo įgilinimas rėme. Toks sprendinys kartu su papildoma sandarinimo tarpine daug efektyviau sulaiko šilumą patalpų viduje, o šaltis ir triukšmas lieka pastato išorėje.

Sumontuotų langų konstrukcijų šilumos izoliacijos koeficientas Uw siekia 0,83 W/m² K ir atitinka A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Prie efektyvaus šilumos išsaugojimo patalpų viduje prisideda ir 48 mm pločio stiklo paketai – trijų stiklų su dviem selektyviniais stiklais. Tvirta net 2 mm uždaros formos rėmo armuotė užtikrina puikius langų statikos rodiklius ir patvarų bei lengvą jų varstymą.

Siekiant pastatuose užtikrinti maksimalią įmanomą šilumos izoliaciją, langai sumontuoti dalį rėmo paliekant mūro angoje, o dalį perkeliant į apšiltinimo sluoksnį. MEGRAME® langų garso izoliacija atitinka aukštą garsui keliamą C klasės reikalavimą. Ilgalaikį ir saugų langų naudojimą garantuoja itin patvarūs vokiečių gamintojo „Gretsch-Unitas Group“ (G-U) apkaustai.

Pagal projekto gamtinę aplinką pritaikyta ir langų rėmų spalva. Išorinė tamsiai pilka (RAL 7016) langų spalva prisitaiko prie kvartalą supančių medžių kamienų ir vakarinių lapijos šešėlių. Vidinė langų spalva – balta (RAL 9016), ji papildo ir pabrėžia šviesių erdvių universalumą.

Raudoni namai parke pabiro kaip grybai

„Parko pakrantės“ gyvenamąjį kompleksą projektavusios komandos vadovas Rolandas Palekas sako, kad idėją padiktavo išskirtinė projekto vieta – namai turėjo iškilti miesto centre esančioje parko teritorijoje, pačioje Malūno tvenkinio pakrantėje.

„Užuot atriekę dalį parko ir suformavę uždarą getą ar anklavą, užtverdami ne kvartalo gyventojams kelią prie vandens, stengėmės, kad namai natūraliai įsiterptų į parką, neatimtų iš miestiečių galimybės draugiškai su „Parko pakrantės“ gyventojais leisti laiką prie tvenkinio. Santykis su aplinka, su parku mums buvo svarbiausia kuriant šį projektą“, – pabrėžia architektas.

Pasak R. Paleko, pastatai laisvai pabirę, nesusigrūdę, kompaktiški, nedidelių tūrių, su maloniais tarpais, neformuojantys jokių perimetrų – „kaip grybai, išaugę parke“.

Projektuojant kvartalo aplinką taip pat buvo tęsiama laisvai pabirusių namų parke mintis. „Labai norėjome, kad parkas įeitų į kiemus, tarpus tarp namų. Vengėme Klaipėdos kraštui nebūdingų augalų. Ir labai džiaugia mes įtikinę užsakovus neaptverti teritorijos – kad praeiviai galėtų rinktis, eis jie tarp namų ar palei vandenį. Toks sprendinys mūsų šalyje yra palyginti retas, nes gyvenamųjų pastatų grupes populiaru apjuosti tvoromis“, – didžiausią pasiekimą įvardija R. Pale kas. Architekto nuomone, tai ypač tvarus sprendinys, suteikiantis kvartalui didelį pranašumą ir liudijantis draugiškumą aplinkai – miestiečiams.

Kruopščiai pagal uostamiesčio architektūrą atrinkto atspalvio raudonų plytų namų pirmuosiuose aukštuose nėra cokolių – čia kiekvienam butui įrengta terasa ir langai nuo lubų iki žemės. Anot R. Paleko, tokiu būdu bus puoselėjama glaudi kaimynystė – butų saugumą stiprins ir budri kaimyno akis.

Paklaustas apie iššūkius, architektas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kvartalas buvo projektuojamas istorinėje vietoje, žinomoje nuo XVI a. Kadaise čia buvo dvaras, vėliau sandėliai, čia yra išlikę senų pamatų. Architektai atsižvelgė į visas detales ir nuolat bendravo su paveldo specialistais, todėl invazija į parką, pasak R. Paleko, nebuvo agresyvi.

„Užsakovai pasitikėjo mumis ir kėlė vienintelį reikalavimą – maksimaliai panaudoti plotą. Manyčiau, mums pavyko suderinti užsakovo lūkestį dėl butų skaičiaus bei dydžio ir suprojektuoti namus nei per tankiai išdėstytus, nei per aukštus, nei per žemus“, – apibendrina architektas.  

Visą straipsnį skaitykite žurnale STUCTUM / 2025-02 ir portale www.structum.lt
UAB „Eriadas“ archyvo nuotr.